Komercijos Mokykla
K. Donelaičio gatvėje. gausu svarbius tarpukarinės Lietuvos momentus žyminčių visuomeninių pastatų. Čia galime rasti ir iš išorės pakankamai kuklų pastatą, kuriam istorijos tėkmė davė ne tokį kuklų vaidmenį. Čia gimė modernusis Lietuvos aukštasis mokslas: 1919 m. čia įsikūrė Aukštieji kursai, o jau 1922 m. – Lietuvos universitetas, būsimasis Vytauto Didžiojo.
Plačiau: [ Ссылка ]

Saulės Gimnazija
Rūmai atsirado 1913 m., lietuvių švietimo draugijai „Saulė“ surinkus pakankamai lėšų pirmajai lietuviakalbei gimnazijai statyti. Žaliakalnis tuomet dar buvo menkai išsivysčiusi miesto dalis, tad šie išskirtinėje vietoje esantys, iš daugelio miesto centro taškų apžvelgiami monumentalūs rūmai čia atsirado greičiausiai dėl nedidelių išlaidų sklypui.
Plačiau: [ Ссылка ]

Ohel Jaakov Choralinė Sinagoga
XIX a. antrojoje pusėje į sinagogų architektūrą atėjo pokyčiai: nusistovėjusios normos kito, o įsigalėjus istorizmui žydų maldos namų išraiškoje buvo naudota daug iki tol nebūdingų detalių. Kai kada pastatuose netgi būdavo perimami tam tikri elementai iš krikščionių bažnyčių. 1872 m. Kauno pirklys Levinas Minkovskis pastatė naują sinagogą, kuriai mūsų dienomis buvo lemta likti vienintelei veikiančiai iš buvusių dešimčių Kauno žydų šventovių.
Plačiau: [ Ссылка ]

Lietuvos Banko Pastatas
Trečiajame dešimtmetyje jaunos Lietuvos respublikos ekonominė būklė buvo pakankamai sudėtinga. Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad sostinę skubiai reikėjo perkelti į tam visiškai nepritaikytą Kauną: patalpų trūko ne tik masiškai į jį plūdusiems valstybės tarnautojams, bet ir pačioms institucijoms. Reikėjo nuosekliai susidėlioti prioritetus, kurie „valdiškieji“ pastatai yra būtiniausi.
Plačiau: [ Ссылка ]

Kauno Valstybinis Muzikinis Teatras
Nuo nedidelio rusiškos imperinės gubernijos centro teatro – iki vieno svarbiausių tarpukario Lietuvos respublikos pastatų. Tokie pokyčiai žymėjo dabartinio Kauno Valstybinio muzikinio teatro pirmuosius penkiasdešimt metų. Pagal tuomečio gubernijos architekto ir daugybės svarbių tuomečių miesto pastatų autoriaus Justino Golinevičiaus projektą 1892 m. miesto sode buvo pastatyti Kauno teatro rūmai.
Plačiau: [ Ссылка ]

Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) Bažnyčia
Bizantiškoji architektūros tradicija darė smarkią įtaką stačiatikių religiniams pastatams – ypatingai tai pasireiškė per graikiško kryžiaus planą su centruotu didžiuoju kupolu bei itin savitą interjerų dekoratyvumą. Plintant istorizmo stiliui, Rusijos imperijoje pradėjo rastis ir vadinamoji neobizantinė architektūra, cerkvių statyboje išsiskyrusi į keletą atšakų.
Plačiau: [ Ссылка ]

Kauno Tvirtovės Vadavietės Pastatų Kompleksas
Buvusi Kauno tvirtovės širdis – devynių pastatų kompleksas Naujamiestyje. Nors kai kurie pastatai savo išvaizdą pakeitė, tačiau didžioji dalis ansamblio išlaikė savo pirminį vaizdą, būdingą XIX a. pabaigos neoklasicistinėms tendencijoms. Nors verta apsižvalgyti po visą ansamblį, tačiau įspūdingiausias pastatas čia – 1890-1891 m. sumūryti tvirtovės Komendanto rūmai, kurių išliko ne tik išorė, tačiau ir didžioji dalis interjerų.
Plačiau: [ Ссылка ]

свернуть