LOGIKOS IR KITOS IDEALIZACJOS
Logikos idealizacija parodo, kad žmogus yra įsitikinęs, jog visiems jo poelgiams turi vadovauti logika. Jis mano, kad panašia logika turėtų vadovautis ir kiti žmonės, o kai jie to nedaro, jį ima kamuoti neigiami išgyvenimai -jam atrodo, kad žmonės yra kvaili ar keisti.
Ši idealizacija reiškiasi neigiamomis emocijomis, kurios žmogų užplūsta tada, kai jis mato kvailai ir beprasmiškai (jo supratimu) besielgiančius kitus žmones.
Jis nuolat apeliuoja į jų sveiką protą, stengiasi su jais susitarti ir viliasi, kad šie susitarimo laikysis.
Savo gabumų idealizacija rodo, kad žmogus gerokai pervertina savo galimybes ir profesionalumą, todėl yra linkęs įsižeisti, kai kiti žmonės jo neįvertina ar net ima kritikuoti.
Paprastai savo gabumus idealizuoja iš tikro profesionalūs ir talentingi žmonės, kurie jokiu būdu negali leisti, kad kokioje nors srityje jiems nepasisektų.
Tokie žmonės nori visko ir tuojau pat, jie nelinkę tikslo siekti žingsnis po žingsnio. Jei vis dėlto jiems kas nors nepasiseka, jie visomis jėgomis bando įrodyti, kad nėra nevykėliai.
Savo gabumų idealizacija pasireiškia stipriomis ambicijomis, cinizmu, polinkiu niekinti kitus žmones ir iš jų pasityčioti, netgi jei šie užima aukštesnius postus nei jis pats. Iš esmės tai reiškia, kad toks žmogus stengiasi kam nors suversti kaltę dėl savo nesėkmių, nes pats jis niekada nepripažins, kad ko nors nesugeba padaryti.
Savo netobulumo idealizacija - tai labai reikšminga idėja (tam tikras etalonas) apie tai, koks turi būti tobulas žmogus, be to, tai dar ir nuolatinis savo netobulumo konstatavimas.
Tokia idealizacija pasireiškia nuolatine saviplaka ir savo gebėjimų menkinimu, žmogus stengiasi visiems būti geras ir nieko nenuliūdinti (dažniausiai dėl to kenčia jo paties interesai), priimdamas sprendimus jis labai svyruoja, nesugeba pasakyti, kiek kainuoja jo darbas ir nemoka išsireikalauti, kas jam priklauso; jis - perfekcionistas, siekia tobulybės, todėl vieną darbą gali dirbti be galo ilgai.
Šeimos idealizacija atspindi žmogui labai reikšmingą idėją apie tai, kaip turėtų klostytis jo šeiminis gyvenimas; kai šeiminis gyvenimas neatitinka šito modelio, žmogus patiria daug stiprių neigiamų emocijų, jos trunka ilgą laiką.
Šeimos idealizacija pasireiškia nuolatiniais išgyvenimais dėl to, kad šeimos nėra apskritai ar kad ji kitokia, nei žmogus tikėjosi, nes ne toks yra jo partneris, pavyzdžiui, nedėmesingas, gyvenime jo nelydi sėkmė, jis nesirūpina namais, nenori išlaikyti šeimos, blogai auklėja vaikus, neduoda pinigų, geria, mažai domisi seksu ir taip toliau.
Savo išskirtinumo idealizacija (puikybė) atspindi žmogaus įsitikinimą, kad jis pranašesnis, geresnis už kitus. Toks žmogus visus niekina, žiūri įjuos kaip į „bandą, minią, gyvulius".
Savo susidomėjimo idealizacija atspindi žmogaus požiūrį į hobį ar šiaip mėgstamą užsiėmimą (sportas, politika, kulinarija, automobilio vairavimas, žvejyba, riedučiai ir panašiai). Jis tariasi esąs šios srities žinovas, todėl jei kas suabejoja jo pasiekimais ar sugebėjimais, jis smarkiai suirzta. Arba būna nepatenkintas savimi, kad negali savo mėgstama veikla užsiimti.
Ši idealizacija pasireiškia stipriu nepasitenkinimu, kai kas nors nesutinka su jo nuomone, nevertina jo pasiekimų tam tikroje veiklos srityje arba apskritai nesidomi tais dalykais, kurie jam tokie svarbūs.
Susidomėjimo idealizacija panaši į gabumų idealizaciją, tačiau pastaroji daugiau liečia profesinės veiklos sritį (darbą).
Savo pasiekimų (išsilavinimo, intelekto) idealizavimas parodo, kad žmogus yra įsitikinęs, jog visi privalo būti gerai išsilavinę, turėti mokslinius laipsnius ar kokius kitus savo veiklos pripažinimo požymius.
Iš tokios idėjos kyla panieka tiems, kurie menkai išsilavinę ar yra žemesnio intelekto.
Savo pasiekimų idealizavimas reiškiasi nenoru bendrauti su menkiau išsilavinusiais žmonėmis, kurių paprastesni interesai ir tikslai.
Be to, toks žmogus bet kokia kaina pasistengs gauti prestižinį išsilavinimą ir suteikti jį savo vaikams. Tokia idealizacija būdinga mokslininkams, menininkams ir apskritai žmonėms, kurie laiko save inteligentais.
Tikslo idealizacija parodo, kad žmogus pasiruošęs siekti tikslo bet kokia kaina, jam atrodo, kad jei tikslas nebus pasiektas, jo gyvenimas sustos.
Todėl visiškai suprantama, kad visos kliūtys kelyje į tikslą jam kelia labai neigiamus išgyvenimus, tada jis ima kaltinti save arba kaltinimus nukreipia į kitus - esą j am trukdo.
Ši idealizacija pasireiškia kruopščiu veiksmų planavimu ir rezultatų numatymu, visos jėgos skiriamas geidžiamam tikslui, kiti gyvenimo aspektai ignoruojami.
Dėkoju už pagalbą ir palaikymą mano kanalo.Prenumeruokite,spauskite patinka,palikite pasiūlymą ir komentarą.
Thank you for your help and support of my channel. Subscribe, click like, leave a suggestion and comment.
