Nuo medinių šventųjų skulptūrų iki medinių kaušų, šaukštų, samčių, geldų. Nuo gausios istorinių ginklų medinių replikų kolekcijos, unikalių muziejinių artefaktų atkartojimo iki Užgavėnių kaukių, švilpynių, žaislų, šukų ir kitų buitinių bei apeiginių drožinių. Nėra daikto, kurio kilus užmojui nebūtų pamėginęs iš medžio išdrožti varėniškis senųjų amatų dailidystės, drožybos, žaislininkystės ir šaukščiaus amatų puoselėtojas Algirdas Juškevičius. Jo širdžiai artimi vieno žymiausių Lietuvos dievdirbių Liongino Šepkaus žodžiai apie žmogaus darbus, išgiedamus kaip paukščio giesmė. Ką laisva mintis sugalvojo, tą rankos ir padarė.

Meistras Algirdas šneka lakoniškai, trumpais esmę įvardijančiais sakiniais, lyg pati jo kalbėjimo maniera atkartotų drožėjo judesius ir lekiančių skiedrų ritmiką. „Iš tikrųjų meistrai kalba mažai. Kalba daug tie, kurie nedirba, – sako. – O geriausia, kai iš medžio gabalo skulptūra ar kitas dirbinys atsiranda labai greitai, vienu prisėdimu.“

Lankydamasis A. Juškevičiaus medžio drožybos studijoje Varėnoje, kur jis drožybos amato moko ir kitus varėniškius, matai, su kokiu talentingu, darbščiu ir atsidavusiu savo amatui meistru susidūrei – kiek daug ir kokių įvairių dalykų jis iš medžio yra padaręs.

„Pačioje pradžioje savo jėgas kreipiau į skulptūrą, domino didesnės formos, nes tuo laiku buvo tokia banga, pakilimas. 1981-aisiais nuvažiavau į Raganų kalną ir ten sukūriau vieną iš skulptūrų. Man buvo iššūkis padaryti ją didelių formų. Vėliau atėjo laikotarpis gilintis ir drožti šventųjų skulptūras – praktiškai esu išdrožęs visus Lietuvoje žinomus šventuosius. Tada atėjo dar kitų drožinių laikas. Dirbau daug Užgavėnių kaukių. Paskui susidomėjau žaislais, nes reikalingi ne vien tik rimti ir dideli, bet ir maži, emociškai svarbūs dalykai.“

Kūrybinė komanda: Jurgita Jačėnaitė, Kostas Kajėnas, Gediminas Šulcas.

Daugiau: [ Ссылка ].

свернуть