Didžiuojamės, kad esame paskutiniai Europos pagonys. Kai europiečiai rašė knygas, mūsų kunigaikščiai garbino žalčius ir aukojo vaidilutes dievui Patrimpui. Kai europiečiai statė laivus, mes vaikėmės turkus po Donbaso stepę.
Ir vėliau, jau XX amžiuje, iškovojus nepriklausomybę, mums labiau tiko deleguoti sprendimų priėmimą seno kirpimo Tautos Vadui, o ne jungtis prie Vakarų Europos demokratijų.
Gal tiesiog esame pasmerkti amžinai atsilikti nuo Vakarų? Kaip likviduoti tą Lietuvos atsilikimą? Ir ar tikrai šiandien esame pasiruošę peržengti į XXI amžių, nutraukdami prakeiktą tradiciją?
