3 svarbiausi žodžiai yra "Aš tave myliu".
Jei turi kam ištarti "Aš tave myliu", vadinasi esi laimingas žmogus.
Dovanok šiuos žodžius kiekvieną dieną žmonėms kuriuos myli ir kurie tau rūpi.
Juk žinai, kad ateis diena kai jų neteksi.

Kokią istoriją tuomet pasakosi?

Ar tokią, kurioje niekada neradai laiko pabūti kartu? Ar visgi tokią istoriją, kurioje kiekvieną dieną džiaugėtės drauge.

Ar ta istorija apie tai, kaip tu verki žiūrėdama į veidrodį ir kaltini save jog apleidai mylimą žmogų?
Ar visgi ta istorija apie tai, kaip dažnai jį apkabindavai ir negailėjai dėmesio?

Ar pasakosi apie tai, kaip stipriai gailiesi jog per mažai laiko praleidote drauge?
Ar visgi dalinsiesi nesibaigiančiais įspūdžiais apie visas tas nuostabias akimirkas praleistas kartu?

Ar galėsi sau atleisti už tuos blogus žodžius, kuriuos įsmeigei mylimam žmogui į širdį?
Ar visgi pripildei jo širdį nesibaigiančiais "Aš tave myliu"?

Visos nuotraukos kabančios ant sienos... Ar jos iššaukia ašaras ir pyktį sau?
Ar visgi jos verčia verkti ir tuo pačiu šypsotis, nes žinai jog kiekvieną dieną praleistą kartu išnaudojai su kaupu?

Taigi... Kokią istoriją pasakosi tu?

Dažnai mes gailimės to ką padarėme, baudžiame save už ištartus žodžius ar atliktus veiksmus.
Tačiau galiausiai, netekus mylimo žmogaus labiausiai gaila būna būtent tų žodžių, kurių taip ir nepasakėme, to laiko, kurio nepraleidome kartu ir visos meilės, kurią pasilikome tik sau.

Gyvenimas trapus. Neleisk, kad kvailas barnis ar didelis išdidumas sugriautų jausmus.
Neleisk, kad tyla pasiglemžtų tą aistrą ar visą džiaugsmą kurį turite kartu.
Jei žinotum, kad rytoj jo nebepamatysi, ar leistum šiam pykčiui laimėti?
Jei žinotum, kad daugiau nebegalėsi laikyti jos rankos, ar ir toliau užsispyręs tylėsi mėgindamas įrodyti kažką nereikšmingo?

Niekas nežino kada mirtis pasibels į mūsų duris. Vien dėl to neverta laikyti pykčio, ypač žmonėms, kuriuos mylime.

Atmink, kad pirmas ištaręs atsiprašau nėra būtinai tas, kuris kaltas, o tas, kuris yra stipresnis.

Laikas brangiausias šiam pasaulyje ir jo visiems nepakanka. Nešvaistyk jo kvailiems įsitikinimams ir susigrąžink tuos santykius dar šiandien.

Paleisk tą pyktį širdyje. Lai jis teka žemyn kaip purvinas vanduo ir prasmenga visam laikui.


Rūpinkis ir mylėk sau brangius žmones taip stipriai, kad jie švytėtų iš vidaus. Tai lyg uždegti žvakę jų viduje, nes visi žinome, kad neišvengiamai vėliau degsime tą žvakę išorėje.


Tekstas: Rimantas Petrauskas


[ Ссылка ]

свернуть