Su keliautoju ir fotomenininku Pauliumi Normantu susitinkame Tibeto skvere, Užupio pakraštyje. Skvero renovacijos projektas jau pateiktas savivaldybei, tačiau kol kas jis dar tik laukia savo eilės: nėra nei suoliuko atsisėsti, tad žingsniuojame į netoliese esantį „Ištremto Tibeto" informacinį centrą. Praeiname pro dar vieną nebaigtą P. Normanto darbą -- Rytų Azijos meno muziejų. Nors muziejaus koncepcija pristatyta dar 2004 metais, Malūnų g. 8 namas vis dar tuščias.
„Prieš keletą dienų pavyko gana konstruktyviai pasikalbėti su Vilniaus miesto meru Artūru Zuoku, jis palaiko šią idėją ir jau rugsėjo pradžioje taryba nuspręs, ar bus atnaujinti muziejaus „paleidimo" darbai. Aš tikiuosi, kad kitų metų rudenį muziejus atvers duris", - viliasi keliautojas.
Po kelių akimirkų jau kalbamės apie namais menininko vadinamus Himalajus ir keturis kartus aplankytą mistiškąjį Tibetą. Lai Vėjumi vadinamas keliautojas, fotomenininkas ir Haiku meistras yra turbūt vienas iš nedaugelio lietuvių, šią šalį pažinusių ne tik iš knygų.
