www.ldkistorija.lt
Jungiantys du upės krantus tiltai buvo regionų kultūros integracijos, gyvos prekybos ir valstybės galios simboliai. Jų statyba ženklino pergalę prieš labiausiai žmonių komunikaciją stabdančias kliūtis. Viduramžiais, kai žmonių buvo nedaug ir jie retai keliavo, tiltų per dideles upes beveik nebuvo. Tik stiprios valstybės, kurių žemėmis ėjo svarbiausi prekybos keliai, galėjo statyti didelius tiltus. Valdovai jais domėjosi neatsitiktinai. Tiltai palengvindavo pareigūnų su valdovų įsakymais judėjimą iš sostinių į valstybės pakraščius, taip prisidėdami prie valdų ir valdinių kontrolės. O pastačius tiltą, ant jo tuoj atsirasdavo muitinė, teikdavusi pelną valdovo iždui.
