Poilsio kultūros fenomenas visuomeninio ir kasdienio gyvenimo sferose Lietuvoje suintensyvėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Tuo metu šalies teritorijoje aktyviau pradėtas formuoti kurortų tinklas. Prie svarbesnių vietovių priskiriami Palangos, Birštono, Likėnų, Aukštosios Panemunės, Kačerginės ir Kulautuvos kurortai. Nors Druskininkai tarpukariu nepriklausė administracinei Lietuvos teritorijai, tačiau kurortas, be abejo, yra viena svarbiausių rekreacinių vietų šiandien.
Vaizdo pasakojimų cikle „Senieji Lietuvos kurortai“ architektūros istorikė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė pasakoja apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos kurortų poilsio kultūrą, sanatorinio gydymo ypatybes ir kurortinės architektūros išskirtinumą. Pristatomas Birštonas, Palanga, Druskininkai, taip pat Kauno apylinkių kurortinis arealas – Aukštoji Panemunė, Kačerginė ir Kulautuva. Šiose vietovėse atsiradusios vilos, kurhauzai, sanatorijos, vaikų vasaros kolonijos, kita poilsio ir gydymui skirta infrastruktūra, naujas žvilgsnis į natūralių gamtinių išteklių naudojimą savitai atskleidžia Lietuvos visuomenės modernėjimo ir miestietiškėjimo etapą tarpukariu.
Žvelgiant į tarpukario laikinosios sostinės pavyzdį, raginimai gausinti ir tvarkyti rekreacines miestų erdves Kaune glaudžiai siejosi su modernistine retorika, pasitelkiant tokius raktažodžius kaip higiena, švara, natūrali saulės šviesa, gryno oro gausa ir atviros erdvės. 1923 m. Peterio Mariuso Frandseno ir Antano Jokimo parengtame Kauno plane žaliosioms erdvėms ir rekreacinio pobūdžio miesto sąveikai su upe taip pat skirta gana daug dėmesio. Rekreacinės upių vietos tapo vienos svarbiausių miesto teritorijų, kur dera poilsis, modernybė ir gamta.
Tarpukariu Kaune veikė 12 pliažų, jie buvo labai populiarūs tarp miestiečių. Daugeliui gyventojų tai tapdavo viena pagrindinių pramogų, nes kiti to meto kurortai buvo sunkiau prieinami. Šiltuoju sezonu upėse vykdavo įvairūs sporto renginiai, motorlaivių varžybos, inscenizuoti ir iliuminuotų laivų paradai, Nemuno užutėkyje veikė atviras plaukimo baseinas, žiemą tapdavęs čiuožykla.
Aukštosios Panemunės pušynų masyvai ir du pagrindiniai pliažai tapo pagrindu formuotis naujam kurortui. 1933 m. vietovė buvo paskelbta kurortine teritorija.
Kūrybinė komanda: Viltė Migonytė-Petrulienė, Gediminas Šulcas, Dalia Vyskupaitytė.
Daugiau: [ Ссылка ].
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
