PRISIJUNGTI - [ Ссылка ]

Gyvename pozityvaus mąstymo laikais - "Tikėk savimi ir tau pavyks!", "Tu gali viską!", "Apribojimai tik tavo galvoje." Bet ar tai tikrai tiesa? Ir kas vyksta su tais, kuriems nepavyksta? Kodėl prožektorių šviesa nukreipta tik į tuos, kurie pasiekia svajonių?

Kodėl eteryje taip garsiai skamba, kad viskas mūsų rankose, kai toli gražu ne viskas? Nervų sistemos atsakas į dirgiklius yra autonominis, kas reiškia, nuo mūsų nepriklauso. O kiek jūsų veiksmų ir jausmų priklauso nuo nervų sistemos veikimo? - spėkite :)

Taigi NE VISKAS, KAS MUS RIBOJA - MŪSŲ GALVOSE. O tikėjimas tokiomis žinutėmis, savęs smerkimas, dar labiau pagilina žaizdą. Tai, dėl ko tau nepavyksta gali būti - nėra jėgų, nes nervų sistema išėjo į užsidarymo atsaką ir įjungtas energijos taupymo režimas (tokį ar kitus atsakus nervų sistema pasirenka dėl nesaugumo), galbūt pasirinktas atsakas yra sąstingis, kuriame galime funkcionuoti, tačiau tik funkcionuoti, o gal tikslas nėra tai, ko išties noriu, bet to nė negirdžiu, todėl nepavyksta atsukti savo burių vėjui.

NUSIVYLIMAS SAVIMI ir užsidarymas nuo pasaulio - dažna pasekmė nesusikalbėjimo su savo nervų sistema, resursų trūkumo. Tikime, kad palaikymą galime gauti tik iš kitų, tačiau taip yra todėl, kad negirdime savęs. Kūnui nėra svarbu kas atliepia poreikį, svarbu atliepia.

ESAME SAU GRIEŽTI nuvertiname save, mums reikia, kad kiti patvirtintų, kad esame svarbūs ir vertingi, todėl aliname save siekdami svetimų tikslų. Vietoj to galime organiškai keliauti savęs link, bijoti savo baimes ir džiaugtis savo džiaugsmą.

Niekas nesirūpina resursais, VISI KALBA TIK APIE PASIEKIMUS. Taip greitai pasiekiame išsekimo ribą. Išsekimas - dažniausia diagnozė, su kuria ateina mano klientai. Būtent resursai yra tai, kas padeda reguliuotis mūsų nervų sistemai ir jie yra pasiekiami bet kur. Būtent resursų pagalba padėjau savo klientams išeiti iš generalizuoto nerimo, kopriklausomų santykių kančios, savęs nuvertinimo.

Dalinkitės šiuo vaizdo įrašu su tais, kam tai gali būti reikšminga, padėkite gerinti bendrą visuomenės emocinę sveikatą ir kurti geresnę ateitį sau ir savo vaikams.

______________________

Resursų iššūkis - vienas sėkmingiausių mano produktų, kurį atrado daugiau nei 48 moterys. Ir apie kurį viena dalyvė atsiliepė: "resursai visa ko pradžia, be jų nežinočiau kaip išbūti, kodėl šis kursas tik du kartus per metus?"

Dalyvė: “Atradimas kvapai! Atsirado atpalaiduojantys ritualai prieš miegą. Kvėpavimą pažinau kaip resursą. Pradėjau atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kurie man malonūs. Išmokau matyti kūno reakcijas į spalvas. Atsiranda vidinio džiaugsmo.”

Dalyvė: “Jau antroj iššūkio savaitėj nustojau grįžinėti į praeitį ir ieškoti klaidų. Dabar jaučiuosi geriau negu prieš 13 metų. Jaučiuosi sąmoningesnė. Jau po pirmų resursų suvokiau, kad jų neišmatuojama galybė, viskas, ko reikia - tiesiog stebėt ir ieškot. Resursai gali būti net ten, kur maniau esant trigerius. Išmokau atpažinti ir prailginti pakrovimą savo kūne. Kūnas jau automatiškai to ieško, nebereikia specialiai stengtis."

Lengvas formatas, žaismingas priėjimas ir bendri siekiai - yra tai, kas įtraukia ir sužavi visus dalyvius.

PRISIJUNGTI - [ Ссылка ]

______________________

KO GALITE TIKĖTIS PAŽINĘ SAVO RESURSUS IR PRADĖJĘ PRAKTIKUOTI JŲ PASIPILDYMĄ?

- Pirmiausia sumažėja nerimas. Išmokstame ilsėtis ir TAUSOTI save. Pradedame girdėti vieną svarbiausių savo dalių - KŪNĄ.

- Kai atrasite savo malonumų oazę kūne, ateis poreikis ją ginti nuo energijos nutekinimo arba smerkimo. Ten prasideda RIBŲ kelionė. Ji visada iššūkis, bet visada verta to.

- Na ir galiausiai pažinus save, atradus ir nubrėžus ribas, pradedame gyventi savo gyvenimą. TIKRĄJĮ save. Ne kažkieno lūkestį. O tą save, kokį pažinojome pačioje pradžioje, kai kūnas dar buvo mūsų draugas, o resursų pasiėmimas - natūralus reiškinys.

______________________

PRISIJUNKITE PRIE MŪSŲ:
[ Ссылка ]

______________________

Esu Laura - Kūno psichoterapijos praktikė. Kūno psichoterapiją atradau prieš ketverius metus ir nuo tada nuolat keliu kvalifikaciją šioje srityje. Ji įgalina pažinti žmogaus gylį. Ji leidžia man ir klientui pasiekti žaizdą, kurią gydant pokytis yra neįtikėtino masto.

Kūno psichoterapija remiasi požiūriu, kad kūnas ir protas yra susiję, todėl emocinės, psichikos santykių problemos patiriamos ir protu, ir kūnu, o ne vien protu. Daugėja tyrimų, kurie patvirtina šį požiūrį, o kūno psichoterapija pradeda pereiti nuo mažos, nišinės praktikos į tokią, kuri yra plačiai paplitusi.

Dauguma problemų, su kuriomis susiduriame, yra ankstyvos vaikystės patirtys, kurios yra somatizuotos ir lieka kūne kaip prisiminimas. Jas sunku pasiekti tik kalbantis, bet tai tampa įmanoma kai yra įtraukiama kūno prespektyva.

- Išbandykite kūno psichoterapiją: [ Ссылка ]

свернуть