„Vėlų sausio 14-osios vakarą, vaikštinėdamas Seimo rūmuose, pamačiau, kad vieno koridoriaus gale man ranka moja kolega Kazimieras Motieka. Aš su Motieka palaikiau gana glaudžius santykius, ir dažnai, kai susitikdavome, pasikalbėdavome bei pasikeisdavome nuomonėmis įvairiais klausimais. Kai priėjau arčiau, jis sako: yra toks reikalas, reikia nugabenti, – jis taip ir pasakė, – į saugią vietą pasirašytą Kovo 11-osios aktą“, – sako Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus.
Interviu žurnalistui Vytautui Markevičiui jis pasakoja apie išskirtinę Sausio 13-osios įvykių nulemtą istorijos detalę – Nepriklausomybės Atkūrimo Akto pervežimą iš Vilniaus į Kauną pas.
„Atvažiavę į Kauną, privažiavom prie vyskupijos, ir jis sako: pasėdėk, aš paskambinsiu. Skambino iš telefono būdelės, mačiau, kad su kažkuo kalbasi, turbūt iš kardinolo Vincento Sladkevičiaus aplinkos. Grįžo Motieka, atidarė mašinos bagažinę, kažką paėmė, suspaudė po pažastimi, ir nuėjome į vidų. Atsisėdome prie tokio pailgo stalo ir laukėme, kol ateis kardinolas.
Po kokių penkių minučių pasirodė pats kardinolas, buvo apsirengęs buitiškai, ne bažnytiniais rūbais. Jis iš karto įspėjo, kad truputį sirguliuoja. Atsisėdo prie stalo – taip arti kardinolo nebuvau matęs. Pasakysiu atvirai, man būti šalia buvo įdomu. Žiūrėjo į mus labai paprastai, nieko akimis netyrinėdamas. Aš jau buvau išmokęs atpažinti žmonių išraiškas. Taip paprastai sėdėjo, klausėsi.
Kardinolo padėjėjas paklausė, gal norime arbatos. Motieka padėkojo, atsakė, kad nereikia, ir perėjo prie reikalo. Kardinolas dar paklausė apie situaciją Vilniuje ir pasakė, kad seka įvykius, daug ką žino.
Kalbėjo tik Kazimieras Motieka. Jis pasakė, kad situacija iš tiesų yra sudėtinga, o mes čia atvažiavome turėdami tikslą – norime jūsų globai ir saugoti perduoti Nepriklausomybės Akto dokumentą. Kardinolas truputį pagalvojo, o aš padariau išvadą, kad iš anksto niekas nesitarė. Jis truputį patylėjo. Paprastai ištarė: „Gerai.“
Kazimieras Motieka buvo labai konkretus žmogus, jis tuoj atvertė Aktą, – sako, štai jis. Kardinolas nė vieno žodžio nepasakė, linktelėjo galvą, ir viskas“, – pasakoja M. Laurinkus.
Daugiau: [ Ссылка ].
