Mieli Lietuvos miškų kulinarai, jeigu sugalvotumėte patentuoti savo produkciją, mes nieko prieš, jei šią dainą panaudosite savo reklaminei kampanijai! :D

Vėskų gyvenime eso jau matęs
Ragavs vėsus gėrimus nu kavuos iki arbatas
Bet kartas sugrįžęs pavargęs aš nomei
Sav malonomou įsipėlo gierimą savei.

Atėj Karuols į mon žaidėmų aikštele
Iš užont ištraukė stebuklinga bonkele,
Vėrsdams, mesdams ramentus atbiega Valdielis,
Parūpėn uns užkond i geležėne čerkele.

Sakau anam – pėlk, pėlk, pėlk pėlna, netaupyk tikta,
Nevarvink, juk draugou tėkra negaila,
Pripylė uns pėlna, ronkuos nelaikė,
Ratielį prasukuom, Aleksandrijas vaikę.

Sakau aš anam

Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus

Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau tu įpėlk mon Aleksandrijas viskiaus

Tep skanę nubiega, nukaitėn mon gerkle,
Ontra ratielį prasukuom su vaikęs.
Tuok šmuotą ragavęs sene jau bebuvau,
Nu posės čerkelės pu stalu pakrėtau.

Kad davė per kuojes, niek suprasti nebegaliu,
Padouk mon kuok lašin, a kų tikta begali,
Vaikę, jau užtenk, užsokem butelką,
Pamęršuot, ka rek rytuo onkstei į talką.

Sakau aš aniem

Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus
Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus

Dar kartą sakau aš aniem

Nebepėlk mon viskiaus
Nebepėlk mon viskiaus
Nebepėlk mon viskiaus
Nebepėlk mon viskiaus

Sakau nebepėlk mon Aleksandrijas viskiaus

свернуть