Kauno „ARTV" laida „Istorija".
Laidos svečias: doc. dr. Kastytis Antanaitis.
Laidos vedėjas: Arvydas Kšanavičius.
1972-ieji. Romas Kalanta [1 dalis]: [ Ссылка ]
1972-ieji. Romas Kalanta [2 dalis]: [ Ссылка ]
1972-ieji. Romas Kalanta [3 dalis]: [ Ссылка ]
1972-ieji. Romas Kalanta [4 dalis]: [ Ссылка ]
[ Ссылка ]
[ Ссылка ]
„(...) kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart... Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė, - prieš dramatišką mirtį samprotavo devyniolikmetis vakarinės mokyklos moksleivis iš Vilijampolės Romas Kalanta.
1953 m. vasario 22 d. Alytuje gimusio jaunuolio pasirinkta protesto forma sukrėtė lietuvių tautą: 1972 m. gegužės 14-ąją jis susidegino Kauno muzikinio teatro sodelyje priešais anuometinį vykdomąjį komitetą, esantį Laisvės alėjoje. (Tikslus pavadinimas: Kauno Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas.) Atsižvelgiant į architektūrinės erdvės kompoziciją, dar būtų galima pasakyti, kad susidegino ir priešais Muzikinį teatrą, kuriame 1940 metais buvo paskelbta sovietų valdžia Letuvoje.
Apsipylęs benzinu iš trijų litrų stiklainio R. Kalanta sušuko: „Laisvę Lietuvai!
(...)Sovietų saugumo - KGB - reikalavimu 1972 m. gegužės 18 d. R. Kalanta buvo palaidotas slapta, laidotuvių ceremoniją paankstinus dviem valandomis. Tokie valdžios veiksmai išprovokavo stichiškas kauniečių, daugiausia jaunimo, protesto akcijas. Gegužės 18-19 dienomis vyko demonstracijos, kuriose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Eidami Kauno gatvėmis, jie skandavo: „Laisvę Lietuvai!, Laisvę hipiams!. Mieste buvo platinami atsišaukimai „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!, Tegyvuoja gegužės 18-oji! ir panašiai. Pažymėtina, kad antisovietiniai neramumai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių Sovietų Sąjungos mastu. Valdžia prieš manifestantus, be milicijos, metė ir desantininkų bei saugumiečių būrius. Riaušėse suimti 402 žmonės, iš jų 351 vyras, 51 moteris, 97 komjaunuoliai, 192 darbininkai, 37 tarnautojai ir kiti. 33 asmenys patraukti administracinėn, šeši baudžiamojon atsakomybėn.
Istoriko Kastyčio Antanaičio teigimu, visi kaltinamieji „buvo teisiami ne politiniu pagrindu, o tiesiog už viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganišką elgesį, trikdžiusį miesto ramybę ir gyventojų rimtį. Teismo metu buvo nuolat akcentuojama, kad šie asmenys yra žemo išsilavinimo,linkę į alkoholizmą, kai kurie jau teisti, neturi aukštų siekių ir negalvoja apie gyvenimo prasmę. Sovietinė valdžia skelbė, kad neramumus kėlė tik „visuomenės padugnės, ir nei studentai, nei aktyvūs komjaunimo nariai, nei inteligentija šiose demonstracijose nedalyvavo. Nors tarp demonstrantų buvo daug studentų, jų „nusikaltimo" valdžia oficialiai neafišavo. Daugelis šių studentų buvo tyliai pašalinti iš aukštųjų mokyklų.
(...)Post scriptum: 2000 m. liepos 1 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio proga Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus dekretu (Nr. 928) apdovanojo (po mirties) Romą Kalantą, „protestavusį prieš nacionalinį beteisiškumą, sovietinės valdžios savivalę ir vardan Lietuvos laisvės paaukojusį savo gyvybę", Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.
[ Ссылка ]
