„Po šiai dienai, kai geriu rytais kavą, jaučiuosi laiminga ir dėkinga pasauliui, – savo priklausomybės ligos išgijimo istoriją pasakoja Agnė. – Kartais galvoju, kad gal turiu net daugiau nei tie nepriklausomi, nes galiu vertinti mažus dalykus. Aš žinau, ką reiškia jų neturėti. Šiandien galiu neskubėti, šiandien turiu laisvę pasirinkti, ką daryti. Nes narkomanas visą laiką skuba, jis visą laiką turi eiti, jis neturi laisvės pasirinkti. Atsikėlė – ir viskas, turi judėti, kad gautų, nes žino, kad tuoj prasidės abstinencija. O aš dabar tiesiog sėdžiu ir mėgaujuosi kava.“
Einant šešioliktiems blaivybės metams Agnė prisipažįsta, kad šiuo metu jai svarbu puoselėti dėkingumą, savivertę, pasitikėjimą savimi, siekti tikslų, mokėti planuoti laisvalaikį. Nesiliauti augti dvasiškai ir socialiniame gyvenime. Pasak Agnės, tai nuolatinis darbas su savimi. Nes kas yra priklausomybė? – kelia klausimą moteris. Tai, kas užima visas tavo gyvenimo sritis.
„Priklausomybė nuo narkotikų yra vienintelis žmogaus išmoktas būdas tvarkytis su savo emocine būsena. Žmogus kitaip tiesiog nemoka. Nemoka ir negali rinktis“, – apibendrina Agnė, priklausanti tai kartai, kuri pirmoji Lietuvoje išbandė heroiną. Kai čia jis pasirodė, iškart tapo mados dalyku – niekas tuomet nė nenutuokė apie heroino sukeliamą stiprią abstinenciją.
„Kas tau dugnas? – svarsto Agnė. – Kai sėdi per Kalėdas su artimaisiais, ir tau prasideda abstinencija. Tu tyliai atsikeli, iš savo dėdės vagi šimtą litų, išeini ir paskui bijai grįžti, nes žinai, kad visi jau pastebėjo, jog pinigų nėra. Bet tu vis tiek grįžti ir matai, kaip artimieji į tave žiūri. Supranti, kad jie sėdi su tavimi tik iš žmogiškumo. Kad esi blogiau nei benamis šuo. Labai gerai atsimenu tą jausmą. Taip buvo. Bet tai supratau tik reabilitacijoje, kai buvau blaiva.“
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Jurgita Jačėnaitė.
Daugiau: [ Ссылка ].
Priklausomybes turinčių asmenų bendruomenė „Aš esu“. Adresas: Šv. Stepono g. 37, Vilnius.
El. paštas: info@asesubendruomene.lt. www.asesubendruomene.lt.
