Šiandienos Evangelija skelbia: Dievui nėra negalimų dalykų. Kartais tenka girdėti suktą klausimą: ar Dievas gali sukurti tokį akmenį, kurio pats negalėtų pakelti? Iš pirmo žvilgsnio – sunkus klausimas, nes, atrodo, bet kuriuo atveju Dievo visagalybė yra ribojama. Tai klasikinis visagalybės paradoksas, kuriuo domėjosi visų laikų filosofai, bet jis lieka aktualus ir šiandien. Mums rūpi, koks yra mūsų santykis su tuo Visagaliu Dievu, ar toji visagalybė mums grasina, kėsinasi mus pavergti. Toks klausimo kėlimas liudija ir sveiką gyvybės instinktą, bandantį pašalinti netikrus Dievo įvaizdžius.

Tačiau problema – ne Dievas, o pats klausimas, kuris tarsi nori įpiršti Dievo visagalybei tai, kas iš esmės negali egzistuoti. Tuo Dievo visagalybė nėra ribojama, tik pasirodo, kas ji iš tiesų yra: Dievo valios, gerumo ir išminties tarnaitė.

Šis klausimas mus kviečia susimąstyti apie Dievo galybę ir kas gali ją riboti.

Mėgindami Dievą, norėdami išbandyti jo visagalybę, mes išties rodome, kad egzistuoja akmuo, kurio jis negali pakelti, kurio Jis nepakels per prievartą – tai mūsų širdys. Apsireiškia daug didesnis paradoksas – Dievas savo išmintimi sukūrė laisvą būtybę, kuri gali jam pasipriešinti, gali tapti Dievo meilei nepasiekiama, Dievas sukūrė valią, kuri gali atsisakyti jo valios.

Mergelė Marija yra mums pavyzdys, ką reiškia laisvai priimti Dievo valią.

Homilijos autorius – kunigas dominikonas Marc-Antoine Bechetoille, tarnaujantis Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo vienuolyne.

Daugiau: [ Ссылка ] .

свернуть